Knygos, knygos, knygos…

Knygos pavadinimas: Mažasis Nikola
Autorius: Goscinny ir Sempe
Versta iš: prancūzų
Leidimo metai: 2006
Puslapių: 156

Aprašymas:
Knyga skirta vaikams bei jaunesnio amžiaus paaugliams. Labai linksma ir išdykėliška, manau, kad patiktų berniukams. O aprašomas berniuko Nikola gyvenimas. O jis kupinas nuotykių, berniukiškų išdaigų. Mokykloje berniukai pastoviai išdykauja, yra skirtingų charakterių, pomėgių, žaisdami susimuša ir tuoj pat susitaiko. Jų mokytojai skauda ne tik galvą, bet ir širdį – visai nelengva suvaldyti tokią klasę. Knyga susideda iš apsakymų, kurių kiekvienas linksmas, prajuokina ir pakelia nuotaiką.

Kalbant apie auklėjamąją vertę – visgi negalėčiau teigti, kad knyga yra ugdomoji. Skaitydama, kartais pagalvodavau, kad vaikai perskaitę knygą, gali pradėti megdžioti nutrūktgalviškus Nikola ir jo draugų nuotykius, kad tikrai geruoju nesibaigs. Kita vertus, tokie jau yra tie mūsų vaikai, kurie nuolat kažką pridirba. Ir visai ne dėl to, kad jie yra blogi ar pikti.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Knygos pavadinimas: Paklydusi pasaka
Autorius: Gintare Adomaitytė
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2010
Puslapių: 75

Aprašymas:
„Paklydusi pasaka apie kelią, kuris kikeno ir ieškojo savo kelio“ – net ir esu pasimetusi, kaip turėčiau vertinti šią knygą. Galiu tik pasakyti, kad aš ją priskirčiau suaugusiųjų, o ne paauglių kategorijai („Metų knygos“ rinkimuose knyga buvo nominuota paauglių kategorijoje). Ir įvykiai joje aprašomi labai dviprasmiški, nevaikiški, kurie priverčia kaip reikiant pasukti galvą, norint suprasti, apie ką kalbama ir ką tai reiškia.

Patiko, kad autorė tiesiogiai bendrauja su skaitytoju, vis svarsto ir analizuoja savo rašymo procesą. Viskas prasideda nuo kelio. Pagrindiniai herojai: Ponas Inžinierius, Ada. Dar Jeronimas ir Pelargonija. Tarp jų Begonija ir Lijundra.

Tai pasakojimas apie savojo kelio ieškojimą.
Tiesą sakant, kilo labai prieštaringi jausmai: kartais galvojau, kad knyga poetiška, daininga, prasminga, o kartais, kad autorė gerokai nugrybavo.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 7.

Knygos pavadinimas: 7 nuodėmės ir 12 ligų
Autorius: Filomena Taunytė
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2006
Puslapių: 406

Aprašymas:

Septynios didžiosios nuodėmės: puikybė, godumas, paleistuvavimas, pavydas, rūstumas, persivalgymas ir persigėrimas, tingėjimas. Būtent šios nuodėmės yra knygos varikliukas, aplink jas sukasi visos autorės mintys. Knyga ne tik publicistinė, tačiau ir medicininė, ypač šlovinama yra liaudies medicina ir įvairūs būdai, padedantys kovoti su ligomis. Nagrinėjant paprastų žmonių gyvenimą, vaizdžiai ir įsimintinai pateikiama visa medžiaga. Sužinojau begalės naujų dalykų. Pati domiuosi sveiku gyvenimo būdu, nevartoju vaistų, todėl ši knyga įkvėpė. Be to, ji parašyta paprasta kalba, skirta mums – paprastiems žmonėms. Nėra nei kažkokios puikybės, nei puošnumo, nei perdėtos elegancijos ar stilingumo. Autorė tikrai nuostabus žmogus ir knyga verta aukščiausių įvertinimų. Tiesa, kai kuriose vietose buvo pasikartojimų.

Čia pateiksiu kelias įdomias mintis.
Visų pirma arbatos grybo stebuklingosios savybės. Mano mama augina šį „padarą“, bet pati niekada neragavau jo pagaminamos „ambrozijos“. O autorė būtent šį grybą šlovina. Galvoju, gal reikės pabandyti ir man jį įsiveisti.
Teigiama, kad šis grybas per 7-10 dienų pagamina gėrimą, kuriame yra vitaminų C, D, PP ir B, fermentų: katalizės, amilazės ir proteazės. Pasigamina organinės rūgštys: acto, obuolių, citrinų, pieno ir kitos. Atsiranda antibiotikas meduzinas, kuris nesilpnina organizmo, kaip sintetiniai antibiotikai.

Grybą reikia auginti arbatos ir cukraus nuovire. Po 7-10 dienų skystis nupilamas į atskirą indą ir geriamas po vieną stiklininę penkiolika minučių prieš valgį ir stiklinę vakare. Galima skiesti vandeniu. Fermentai gerina virškinimą, o antibiotikas saugo nuo ligų. Reguliariai geriant mažėja nuovargis, didėja darbingumas, pagerėja savijauta, normalizuojasi skrandžio ir žarnyno veikla. Grybas gydo mažakraujystę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja kraujospūdį. Galima grybo pagamintą rūgštį naudoti kaip acto pakaitalą. Taip pat grybas tinka gerklei skalauti. Plonas grybo gabalėlis gydo nudegimus.

Kitas stebuklas – auksinis ūsas (kitaip kvapnioji kalisija). Augalas naudojamas pūlingoms žaizdoms, nudegimams ir nubrozdinimams gydyti. Jis dar švelniai gydo cukraligę, nutukimą, skrandžio, žarnyno, kraujotakos bei kitas medžiagų apykaitos ligas.Sultys reguliuoja medžiagų apykaitą. Jame yra sieros kiekis, kuris didina organizmo atsparumą, gerina smegenų veiklą, lėtina senėjimo procesus, stiprina kaulus, plaukus ir nagus. Kalisija dar yra vadinama kambariniu ženšeniu.

Autorė knygoje pasakoja ir šių dienų aktualijas, kaip pavyzdžiui, kas darosi mokyklose ir kur link veda seksualinis švietimas.
„Auklėtojai parūpo, ką jos klasės mokiniai per pertrauką veikia rūbinėje. Seksualiai „išprusęs“ mokinys, užtvėręs kelią pranešė, kad vyksta praktiniai sekso užsiėmimai ir (parodydamas ką) pasiūlė mokytojai pačiulpti. Auklėtoja skėlė vaikinui antausį. Mokykloje ji nebedirba. „Nemoka auklėti, nesupranta paauglių psichologijos“. Reikėjo kviesti psichologus įtikinėti, kur galima, o kur ir kada negalima kai ką intymaus rodyti.“

Tokiu stiliumi autorė pasakoja įvairius gyvenimiškus nutikimus.
Knygoje šlovinamas vanduo. Teigiama, kad stiprūs galvos skausmai gali praeiti išgėrus dvi stiklines vandens.
Ypač vertingas yra badavimas.
Kelios protingos mintys:
„Visokie testai, kai į pateikiamus klausimus pasirinktinai siūlomi atsakymai, sunaikino vaikų mąstymą.“
„Česnakas – gamtos antibiotikas. Teigiama, kad šis stebuklingas augalas gali užmušti virusus.“

Kalba puiki, turinys įdomus ir naudingas. Nekantrauju perskaityti ir kitas autorės knygas.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Knygos pavadinimas: Persikų žiedlapių paviljonas
Autorius: Migmei Yip
Versta iš: anglų
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 480

Aprašymas:

98 metų senučiukė su savo anūke ir jos sužadėtiniu keliauja prisiminimais į praeitį. Ming dzi praeitį. Gerbiamos prostitutės. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, anų laikų Kinijoje toks titulas buvo įprastas ir netgi gerbiamas.

Pasakojimas prasideda vaikystės namuose. Mergaitės tėvas, norėdamas apginti žmogų, rizikavo savo gyvybe ir stipriai dėl to pasigailėjo. Skaudūs įvykiai privertė šeimą ieškoti išeities ir galiausiai ji buvo rasta – Siang Siang atiduodama giminaitei, pareiškusiai, kad mergaitė padės buityje ir už tai gaus atlygį. Šeimai tai pasirodė tikras išsigelbėjimas. O niekas nežinojo, kad mergaitė atiduodama į viešnamį, kad tyra, nekalta, graži mergaitė būtų paversta prostitute. Nuostabaus grožio namai, neregėti valgiai, skanumynai – visa tai tam, kad mergaitė pasiruoštų vyrų aptarnavimui. Nekaltybės praradimas, baimės, skausmas. Tuo pačiu ir mėgavimasis savo padėtimi, kitų pagarba bei vyrų dėmesiu ir dovanomis.

Knyga savo turiniu panaši į „Geišos išpažintį“, manau, kad daug kas lygins. Taip pat galima daug sužinoti apie tuometinės Kinijos papročius, kalbą, tradicijas, žmones.

Einant į pabaigą knyga pasidaro truputį paini, ypač, kai mergina pabėga iš viešnamio su ją įsimylėjusia lesbiete, palieka ją dėl vienuolio vyro, vėliau palieka ir jį ir grįžta pas tą pačią moterį.
Įdomus turinys, graži kalba, elegantiška knyga.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Knygos pavadinimas: Citadelė
Autorius: Antoine de Saint – Exupery
Versta iš: prancūzų
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 471

Aprašymas:

Rašytojo „viso gyvenimo knyga“, kurioje sukaupta gyvenimo išmintis, šviesa, patarimai. Man ši knyga labai primena Bibliją, tokia pat pamokanti, šviesi, vedanti per gyvenimą, netgi pakeičianti mąstymą. Skaitosi labai sunkiai, daugiau negu po kelis puslapius per dieną man nepavyko perskaityti. Skaitant turi sustoti, įsiklausyti į autoriaus žodžius. Man sunku rašyti knygos siužetą, nes jo kaipo tokio ir nėra, todėl šiame įraše pateiksiu kelias mintis iš knygos.

„Kurti – tai galbūt nepataikyti žingsnio šokyje. Tai kreivai kirsti kaltu akmenį.“

„Aš tau tatai jau sakiau. Vieno suklydimas, kito pasisekimas, nepradėk nerimauti dėl šių padalijimų. Vaisingas tėra vieno bendradarbiavimas su kitu. Ir nepavykęs mostas tarnauja pasisekusiam mostui.“

„Tu sutiksi gana daug teisėjų pasaulyje. Jei trokšti iš savęs išugdyti kitą ir užsigrūdinti, palik šį darbą savo priešams. Jie to imsis tarytum audra, gludinanti kedrą.“

„Jūs esate panašūs į vaiką, kuris pasaulyje tepažinęs vieno ąsočio formą, ją vertina kaip absoliučią ir nesupranta vėliau, jei persikrausto į kitą būstą, kodėl tie žmonės deformavo ir iškraipė pagrindinį jo namų ąsotį.“

„Žinoma yra instinktas, raginantis gyventi. Bet jis tėra vieno galingesnio instinkto aspektas. Esminis instinktas – tai patvarumo instinktas.“

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 9.

Knygos pavadinimas: Išmokite būti laimingi
Autorius: Paul McKenna
Originalo kalba: anglų
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 192

Aprašymas:
“Būti laimingu paprasta, o
Būti nelaimingu sunku.”

Tai psichologinė knyga, mokanti, kaip žmogus gali padėti pats sau. Padėti būti laimingu. O pasirodo, kad tai nėra įgimtas dalykas – arba esi laimės kūdikis arba ne. Nes laimės reikia mokytis.

Tai konkreti ir praktiška knyga, kur aprašomos įvairios technikos, padedančios tapti kitokiu, kitaip žvelgti į supančią aplinką ir į pasaulį. O tai pasirodo visai nesudėtinga – pavyzdžiui – labai daug lemia mūsų laikysena. Ir iš tikrųjų, pagalvojau, kai eini aukštai iškelta galva, žiūri aukštyn į medžių viršūnes, dangų, pasikeičia ir nuotaika. Platybės suteikia laimės pojūtį. Pabandyk :)

Kai kurie dalykai buvo žinomi ir praktikuojami, o kai ką atradau visiškai naujo, bet veiksmingo, padedančio atsikratyti nemalonios būsenos, įvykių šešėlio ir neigiamų emocijų.

Turiu pripažinti, kad nemažai žmonių yra nusiteikę, kad jie niekada nebus laimingi, juos visda persekios nelaimės. O juk toks mąstymas užprogramuoja žmogų nemalonumams, tampi irzlus, nedraugiškas ir piktas. Visi pradeda Tavęs šalintis, nusisuka, o kai lieki vienas dar kartą pripažįsti – gimiau po nelaiminga žvaigžde.

Perskaičius knygą norisi būti geresniam, nuolaidesniam. Išmoksti valdyti savo mintis, įsiklausyti į save, susipažinti su savo vidumi. Nors knyga nėra labai išsami (galėtų būti daugiau praktinių pavyzdžių), tačiau ji moko, o tai ir yra svarbiausia. Nepatiko knygos viršelis – autoriaus nuotrauka ant jo man atrodo gan keistai…

Patiko autoriaus pateikiama sena kinų patarlė, kurią išgirdau pirmą kartą:

„Jei norite būti laimingi valandą – prigulkite pogulio.
Jei norite būti laimingi vieną dieną – eikite žuvauti.
Jei norite būti laimingi vienus metus – gaukite palikimą.
Jei norite būti laimingi visą gyvenimą – padėkite kitiems“.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje - 8.
Ačiū Alma Litterai

Knygos pavadinimas: Tūkstančiai gervių
Autorius: Yasunari Kawabata
Originalo kalba: japonų
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 232

Aprašymas:
Suintrigavo, kad “Tūkstantis gervių” yra Nobelio premijos laureato romanas, įvertintas Japonijos Meno akademijos premija.

Tai gražus, be galo estetiškas pasakojimas apie Kikudzį. Labai daug dėmesio skiriama įvairioms smulkmenoms, atskleidžiančioms japonų mentalitetą bei charakterį, bendravimo būdą. O jie labai skiriasi nuo mūsų kasdienybės. Nepaisant gražių tradicijų, pagarbos vienas kitam, ypatingo atsidavimo, tyrumo bei grožio - japonai irgi mirtingieji, kurie pasiduoda aistroms, yra neištikimi, pyksta, niršta.

Ypatinga svarba teikiama arbatos ceremonijai, knygoje su dideliu smulkmeniškumu aprašoma arbatos ceremonija, pasiruošima jai.

Puodeliai, ąsočiai parduodami, dovanojami kaip didžiausios vertybės. Namuose yra arbatos nameliai, kuriais labai rūpimasi.

Knygoje pasakojama apie Kikudzio aistrą mirusio tėčio meilužei, kūnišką aistrą. Apie mergaičių tyrumą. Apie tai, kaip bijomasi prisiliesti prie tyrumo, jį supurvinti.

Man pritrūko pabaigos, ji tokia neaiški, kad net nesusigaudžiau, kaip viskas vyks toliau. Dar man pasirodė per daug ištęstas siužetas. O šiaip knyga labai meniška, graži, tyra. Gaila, kad Japonija pasiduoda vakarietiškai kultūrai, po truputį nyksta tokios gražios jų charakterio savybės, minamos vertybės.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje - 8.

Knygos pavadinimas: Paukščio šokis. ELingas Nr. 2
Autorius: Ingvar Ambjornsen
Originalo kalba: norvegų
Leidimo metai: 2005
Puslapių: 240

Aprašymas:
Gaila, kad neskaičiau “Vaizdo į rojų: - pirmos knygos apie Elingą. Man ypač patiko pirmoji dalis, kurioje keistuolis Elingas yra psichiatrijos ligoninėje. Aprašoma jo būsena, nuotaika, įvaizdis. Čia jis randa draugų, prisimena mirusią mamą.

Antroji knygos dalis šiek tiek nuvylė.

Patiko autoriaus kalba, psichologinės herojaus būsenos vaizdavimas.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje - 9.

Knygos pavadinimas: Muzika troliui
Autorius: Violeta Palčinskaitė
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2011
Puslapių: 96

Aprašymas:
Violeta Palčinskaitė lankosi Norvegijoje, kurią apibūdina kaip trolių šalį. Būtent šiam mistiniam veikėjui ir skiriami šios knygos puslapiai.  Ir klausiama - kur dingo mergaitė? Ar troliai toliau egzistuoja? Ir kokios dar paslaptys slypi ir bus atskliedžiamos knygoje. Knyga liaupsina Edvardo Grygo kūrybą, beje, prie knygos pridedamas kompaktinis diskas su Edvardo Grygo kūriniais, kuriuos atlieka Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai.

Nors knyga skiriama vaikams, tačiau turėčiau pastebėti, kad ji yra sudėtinga, galėčiau teigti - filosofinė. Nėra aiškaus siužeto, knygoje aprašommi įvairūs nutikimai.

Nors bendrai knyga parašyta nepaprastai gražia menine kalba.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje - 8.

Pralėkė prabėgo Knygų mugė. Jau 13-ąjį kartą. Apsilankiau ir šiemet, tik labai gaila, kad neturėjau laiko užsukti į puikius renginius.

Vėl labai “knyginė” atmosfera, aibė žmonių, kuriuos vienija meilė knygai. Bent jau aš taip manau. Net nesitiki, kad visi atėjusieji yra knygos mylėtojai. Gal kai kuriuos jų vienija ne tik meilė knygai, tačiau ir noras susipažinti su naujovėmis iš knygų pasaulio, pabendrauti su leidėjais, pardavėjais, draugais.

Knygų mugėje apsilankiau ketvirtadienį pavakare, kažkaip nelikau ypatingai sužavėta siūlomomis knygomis. Neradau kelių pamėgtų stendų. Dėl ko labai nuliūdau.

Labai patiko senų knygų stendai - kiek žinau, tai šiųmetinės Knygų mugės naujovė. Kai kurios knygos buvo ne tik kad senos, bet net labai senos, net baisu paimti tokią į rankas, kad nesubyrėtų. Bet dėl to tik žavesnės.

Labai daug knygų vaikams, orientuojamasi į šeimynas, kurios ateina su vaikučiais, o kaipgi nenupirksi savo mažajam spalvotos knygelės. Taip vis pagalvojau - kad man tiek knygų vaikystėje ir tokių spalvotų. Ir dar susimasčiau - ar dabartiniai vaikai taip pačiai džiaugiasi knyga, kaip džiaugiausi aš?

Galiu pasakyti, kad Knygų mugė yra madingas renginys. Ir gaila, kad mūsų bibliotekos nepasimoko iš Knygų mugės rengėjų ir nesuorganizuoja bent kelių panašių renginių savo bibliotekose.